Raganos ir jų ritualai

Taip, esu aš maža raudonplaukė ragana iš mažos keistos šalies, žmonių vadinamos lietuva - - - ten dabar balta - - - prieš sėsdama prie svetimo stalo privalau užsidegti žvakę, privalau su kažkuo pasidalinti savo duona - - - plaudamasi rankas susimąstau, kad šią akimirką vanduo – šventas vanduo, kad tas jausmas, šlapi mano pirštai, primena bažnyčioje šventintą vandenį - - - automatiškai atlieku paslaptingus judesius (Vardan Dievo Tėvo...) ir dingteli mintis, kad kas nors mane pamatęs pagalvotų, jog esu gerokai pamišusi.

Taip, esu aš maža raudonplaukė ragana, kuri neįsivaizduoja šio metų laiko be jai įprastų ritualų - - - nesu pernelyg religinga, tačiau noriu tęsti tradiciją, kurią perėmiau iš savo tėvų, iš savo senelių - - - ant mano Kūčių stalo būtinai bus balta apversta lėkštelė mus šiame gyvenime palikusiesiems ir aš būtinai prisiminsiu juos malda - - - pagalvoju apie savo bažnyčią (nors nežinau, kada paskutinį kartą ten buvau), dabar man jos trūksta – tik man šioje svetimoje žemėje suprantamos bažnyčios ir mano tradicijų, neapsiribojančių sočia vakariene prie televizoriaus.

Taip, esu aš maža raudonplaukė ragana, kuri moka aguonų sėklas paversti pienu - - - esu iš šalies, kurioje vidurnaktį vanduo virsta vynu (šioje svetimoje šalyje jis tiesiog gaminamas iš vynuogių), o gyvuliai ima kalbėti. Bet jų negalima klausytis... 

Aš neliečiu mėsos, nors visi - dėl mūsų - skaičiuoja paskutines minutes iki 24 val. ir baisiausiai nustemba, kad po dvyliktojo dūžio nepuolu - kaip kokia kanibalė – valgyti Iberiškųjų kumpių, kepsnių, padažų - - - taip, esu aš maža raudonplaukė ragana, kuriai ritualinis periodas nesibaigia 24 valandą mėsos puode - - - dar kartą pasijaučiu keista, kai jau kokiam penktam žmogui aiškinama, kad „šitos mergaitės iki 24 val. negali valgyti mėsos“, ir kai po paaiškinimo seka klausimas „kodėl čia taip??“ - - - galiausiai net nusprendžiama, kad Iberiškas kumpis nėra mėsa, bet provokacijoms nepasiduodu - - - turbūt atsirastų tokių, kurie mano situacijoje nepaisytų savo žemėje paliktų tradicijų, kurie pasinaudotų proga išvengti tokio keisto dalyko kaip pasninkas - - - tačiau aš paprasčiausiai nejaučiu būtinybės elgtis kitaip negu kasmet - - - tai mano maža auka Kažkam, mažas indėlis prie  tik mums suprantamų tradicijų išsaugojimo - - - ir nors su kiekvienu klausimu vis labiau panašėju į musulmonę ar kitą keistenybių prisigalvojusią būtybę, daug labiau nei bet kada noriu daryti taip, kaip buvau mokyta, taip, kaip liepia mano kūnu tekantis kraujas. 

Prieš išvykstant į šią svetimą žemę teko diskutuoti tema, kaip pritapti prie naujos aplinkos išsaugant savo asmenybę, savo tapatybę - - - iki šiol tai neatrodė sunku, be didesnių sunkumų sugebėjau po truputį skverbtis į vietinę visuomenę - - - šią akimirką suprantu, kad taip, esu aš labai DIDELĖ maža raudonplaukė ragana, kuri nė už ką nenori iškeisti savo mažų ritualų į mėsos gabalą, kuri ilgisi namuose ramiai prie bendro stalo, dengto balta staltiese, vakarieniaujančios šeimos (be flamenco šokių, be triukšmingų dainų), kuri be galo pasiilgo sniego (nors vietiniams -3 temperatūra jau kelia siaubą ir nors jie mano, kad mums turėtų patikti sutikti Naujuosius metus kokiam nors Malagos paplūdimy)...

Esu aš maža raudonplaukė ragana, kuri slapta nuo nesuprantančiųjų 24-ąją šio mėnesio naktį visgi dengė kuklų stalą balta, nors ir neskalbta, svetima staltiese, kuri degdama žvakę, dėdama lėkštes ir lauždama savo šventą duoną mintimis ir širdimi buvo su artimaisiais - - - ten, kur dabar balta, jaukiai balta - - -